Kasdienės išlaidos, netikėti remontai ir brangesni pirkiniai dažnai paskatina gyventojus ieškoti papildomo finansavimo. Kredito sprendimas tampa rizikingas tada, kai skolinimosi kaina vertinama tik pagal reklamuojamą mėnesio įmoką. Lietuvos bankas nurodo, kad dažniausios problemos kyla dėl neįvertintų įsipareigojimų, sutarties sąlygų ir skuboto pasirinkimo.
Neįvertintas mokumas ir bendras šeimos biudžetas
Viena dažniausių klaidų – kredito paraiškos teikimas nepasitikrinus, ar paskolos gavėjo pajamos stabilios visą sutarties laikotarpį. Žmogus dažnai remiasi dabartiniu atlyginimu, neįvertindamas galimo darbo keitimo, ligos ar šeimos išlaidų padidėjimo. Lietuvos bankas rekomenduoja prieš skolinantis sudaryti realų biudžetą, apimantį nuolatines ir nenumatytas išlaidas.
Kita klaida – vertinti tik kredito davėjo patvirtintą sumą, o ne saugią asmeninio biudžeto ribą. Patvirtinimas rodo, kad kredito davėjas įvertino mokumą pagal nustatytus kriterijus, tačiau negarantuoja patogaus gyvenimo. Net ir teisėtai suteikta paskola gali tapti našta, jeigu po įmokos lieka per mažai lėšų.
Pajamų ir išlaidų skaičiavimuose žmonės neretai pamiršta sezoninius mokėjimus, automobilio remontą arba vaikų ugdymo išlaidas. Finansų ekspertai siūlo įtraukti kelių mėnesių rezervą, nes vienas netikėtas mokėjimas gali sutrikdyti visą planą. Jeigu santaupos nepadengia bent dalies nenumatytų išlaidų, naujas įsipareigojimas reikalauja didesnio atsargumo.
Rizika didėja, kai keli kreditai imami skirtingoms reikmėms, neįvertinus bendros mėnesio įmokų sumos. Tokiu atveju kiekviena atskira sutartis atrodo valdoma, tačiau visos įmokos kartu sumažina finansinį lankstumą. Prieš teikiant paraišką būtina suskaičiuoti visus įsipareigojimus, įskaitant lizingą, kredito korteles ir laidavimus.
Kredito kainos ir sutarties sąlygų nepaisymas
Reklamoje nurodyta maža palūkanų norma neparodo visos paskolos kainos, nes papildomi mokesčiai keičia galutinę sumą. Vartotojas turi lyginti bendros vartojimo kredito kainos metinę normą, sutarties mokestį ir administravimo išlaidas. Lietuvos bankas aiškina, kad bendros kredito kainos metinė norma padeda palyginti skirtingus pasiūlymus.
Sutartis kartais patvirtinama jos neperskaičius, nors būtent joje nurodytos vėlavimo, išankstinio grąžinimo ir keitimo sąlygos. Nesuprantami punktai neturėtų būti praleidžiami tyliai, nes kredito davėjas privalo pateikti aiškią informaciją vartotojui. Kilę neaiškumai gali būti pateikti raštu, kad vėliau liktų tikslus paaiškinimo įrašas.
Dar viena klaida – pasirinkti ilgesnį terminą vien todėl, kad taip sumažėja mėnesinė įmoka. Ilgesnis laikotarpis dažniausiai reiškia didesnę bendrai sumokamų palūkanų ir kitų mokesčių sumą. Mažesnė įmoka todėl nebūtinai reiškia pigesnį arba finansiškai tinkamesnį sprendimą konkrečiam namų ūkiui.
Palūkanų rūšis taip pat turi reikšmę, ypač kai sutartyje numatyta kintama palūkanų norma. Jos pokyčiai gali padidinti įmoką, todėl būtina suprasti, nuo kokio rodiklio priklauso perskaičiavimas. Fiksuotos palūkanos suteikia daugiau aiškumo, tačiau jų pasiūlymas nebūtinai bus pigiausias visą laikotarpį.
Per didelė paskolos suma ir netinkamas grąžinimo grafikas
Skolininkai dažnai renkasi didžiausią prieinamą sumą, nors realus poreikis sudaro tik dalį pasiūlyto kredito. Tokį sprendimą skatina noras turėti atsarginių pinigų, tačiau nepanaudota suma vis tiek gali kainuoti. Kreditas turėtų būti siejamas su konkrečia būtina išlaida, o ne bendru noru padidinti vartojimą.
Impulsyvus skolinimasis ypač dažnas perkant telefonus, baldus, keliones arba finansuojant trumpalaikes pramogas. Prekės nauda išnyksta greitai, tačiau įmokos lieka keliems mėnesiams ar net metams. Prieš pasirašant sutartį verta įvertinti, ar pirkimo atidėjimas nepakeistų brangaus finansavimo.
Neteisingai pasirinktas mokėjimo grafikas taip pat gali sukelti problemų, net jeigu bendra kredito kaina priimtina. Įmoka turi būti suderinta su atlyginimo gavimo data ir kitais periodiniais mokėjimais. Per ankstyvas nurašymas gali sukelti laikiną lėšų trūkumą, o vėlavimas – papildomus nepatogumus.
Vartojimo kreditų įstatymas numato kredito gavėjo pareigas, todėl įmokų nevykdymas gali turėti ilgalaikių pasekmių. Vėlavimai gali būti registruojami kredito istorijoje ir apsunkinti būsimą būsto paskolos ar lizingo gavimą. Prieš imant kreditą reikėtų numatyti veiksmų planą, jeigu pajamos laikinai sumažėtų.
Skubotas pasirinkimas ir nesaugus skolinimasis
Skubėjimas pasirašyti pasiūlymą nepalikus laiko palyginimui dažnai lemia brangesnį pasirinkimą. Vienas kredito davėjas gali taikyti mažesnes palūkanas, kitas – palankesnį sutarties mokestį arba lankstesnį grąžinimą. Palyginimas turi apimti ne vien reklaminius skaičius, bet ir visą mokėtiną sumą.
Žmonės kartais pasikliauja pažįstamų rekomendacijomis, nepatikrinę kredito davėjo teisės teikti tokias paslaugas. Finansų rinkos dalyvių sąraše galima patikrinti, ar įmonė veikia teisėtai ir prižiūrima kompetentingos institucijos. Neaiškus kredito davėjas gali kelti didesnę duomenų, pinigų ir ginčų riziką.
Paraiškose pateikiami duomenys turi būti tikslūs, nes nuslėptos skolos gali iškreipti mokumo vertinimą. Kito asmens prašymas paimti kreditą savo vardu ypač pavojingas, net jeigu žadama viską grąžinti. Už sutartį atsako ją pasirašęs žmogus, todėl žodinis pažadas neapsaugo nuo finansinių pasekmių.
Elektroniniu būdu sudarant sutartį būtina saugoti prisijungimus, mobiliojo parašo kodus ir asmens dokumentų kopijas. Įtarus sukčiavimą, banką ir kredito davėją reikia informuoti nedelsiant, o prireikus kreiptis į policiją. Greita reakcija gali sustabdyti lėšų pervedimą ir sumažinti neteisėto panaudojimo žalą. Tai ypač liečia skolinmąsi su vekseliu.
Parengtas biudžetas ir perskaityta sutartis nepašalina visos rizikos, tačiau leidžia sprendimus priimti kontroliuojamai. Kredito suma turėtų atitikti ne maksimalias galimybes, o tvarų finansinį pajėgumą skirtingomis gyvenimo aplinkybėmis. Skolinimasis tampa atsakingesnis tada, kai jo kaina ir pasekmės įvertinamos dar prieš pateikiant paraišką.